Kalėdiniai žaisliukai pinant sodus!

Pirmąjį advento sekmadienį, lapkričio 30 d., Šilainių Šventosios Dvasios parapijos vaikai ir jaunimas susirinko pabūti vieni su kitais ir pasimokyti tautodailės meno.

Užsiėmimo metu, tautodailininkės Danguolės Juralevičienės padedami, vaikai bandė išmokti vieno iš tautodailės amatų – sodų pynimo. Anksčiau tokie sodai buvo kabinami virš stalo per vestuves ir buvo sakoma, kad sodo viduje matomas dangus, paukščiai šneka, teka upės ir saulė. Dabar šie sodai turi platesnį pritaikymą – šiek tiek pakeisti ar patobulinti gali būti naudojami kaip įvairūs papuošimai, o mūsų atveju – ir kabinami kaip žaisliukai ant eglutės. Pynimui reikalingos medžiagos labai paprastos – džiovinti rugiai, žirklės, siūlai ir nemažas žiupsnelis kantrybės. Mažiausieji, padedami tėvų, o vyresnieji savarankiškai, turėjo tinkamai pasiruošti rugius: nukarpyti narelius, nulupti išorinę šiaudo dalį, susikarpyti vienodo ilgio šiaudus ir tik tuomet sodo gamyba galėjo būti pradedama. Veriant siūlus pro šiaudus, bandant išgauti rombo, o vėliau ir piramidės formą, buvo bandoma sukonstruoti pagrindinę sodo struktūrą.

Kruopščiai dirbdami ir vieni kitiems padėdami, dauguma nusipynė vieną dalį sodo (norint padaryti pilną sodą, reikia daug dalių), tačiau visi susipažino ir prisilietė prie lietuvių liaudies meno, pamatė ir suprato, kiek daug kantrybės ir laiko užima iš pažiūros paprastas šiaudinis papuošimas. Puošti eglutę savo paties pagamintu žaisliuku, nors ir ne tokiu įspūdingu, žymiai smagiau, o tuo pačiu puoselėjamos ir mūsų protėvių tradicijos.

Pasigaminę sodus, visi jaunieji tautodailininkai kartu vaišinosi karšta arbata, pyragu ir dalinosi įspūdžiais. Tikimės, kad šis kantrus ir kruopštus darbas bus gera pradžia atėjusiam advento laikui, kurio metu visiem šių savybių ypač reikia.

Jaunos šeimos problemos ir nūdienos iššūkiai!

“Todėl vyras paliks tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, ir du taps vienu kūnu.”(Mt 19,3-6)

Šių metų lapkričio 23 d.Šventosios Dvasios bažnyčioje įvyko VŠĮ „Gerumo rankos“ organizuojamas seminaras – diskusija: ,,Jauna šeima: problemos ir aktualijos“. Paskaitą vedė Lekt. psichologė Kristina Ušackienė ir jos vyras Dainius Ušackas.

Į šį renginį rinkosi Šilainių mikrorajono jaunos šeimos (viso apie 40 žmonių). Tai pranoko organizatorių lūkesčius. „Tarp gausybės kelių – šeima yra pirmasis ir svarbiausias Bažnyčios kelias. Žmogus į pasaulį ateina šeimoje, ir už tapimą žmogumi jis turi būti dėkingas šeimai. Nuo šeimos žmogus atsiskiria tam, kad savo ruožtu sukūręs naują šeimos židinį, realizuotų savąjį pašaukimą(Jonas Paulius II laiške šeimoms).

Suvokdami šių laikų kylančias grėsmes katalikiškai šeimai: didėjantį skyrybų skaičių, smurtą, patiriamą artimoje aplinkoje, sudėtingą vaikų auklėjimo bei ugdymo uždavinį VŠĮ ,,Gerumo rankos“ iškėlė tikslą remiantis sava patirtimi, Bažnyčios mokymu pagilinti jaunos Šilainių bendruomenės sampratą apie šeimą ir Santuokos sakramentą, išskiriant svarbiausius šeimos tikslus, uždavinius.

Šiam tikslui pasiekti buvo pakviesti kompetentingi lektoriai. Kristina ir Dainius vedami tikėjimo santuokoje gyvena jau daugelį metų. Džiugu, kad  jie savo, kaip daugiavaikės šeimos (Kristina ir Dainius augina 3 vaikus) patirtimi, noriai sutiko pasidalinti savo asmenine patirtimi.

Pranešime buvo pabrėžta, jog tvirtos šeimos pamatas turėtų būti abiejų sutuoktinių savitarpio supratimas ir valingas noras kitam daryti gera bei aukotis. Tai žinoma sunkus uždavinys, kuriam reikalinga Viešpaties pagalba. Ši pagrindinė sąlyga – ilgo šeimos gyvenimo pamatas sukuriantis laimę ne tik vyrui ir žmonai, bet ir vaikams.

Jaunimo ir vaikų pažintinė kultūrinė išvyka į Kadagių slėnį

Debesuotą lapkričio 8-osios šeštadienį, vasaros stovyklos „Aš – Dievo svajonė“ dalyviai susirinko pasidalinti įspūdžiais, vėl pamatyti seniai matytus draugus ir pajusti bent dalelę stovyklos dvasios.

Dieną pradėjome susirinkdami Šilainių Šv. Dvasios parapijos patalpose, kur prie karštos arbatos puodelio peržiūrėjome stovyklos nuotraukas, taip pat pasidalinome labiausiai įstrigusiu prisiminimu iš stovyklos.

Atsigėrę arbatos sėdome į autobusą ir išvykome į Kadagių slėnį. Daugeliui tai buvo pirmas kartas lankantis šioje unikalioje vietoje visai netoli Kauno. Tam, kad geriau susipažintume su Kadagių slėniu, vykdėme komandinį-edukacinį žaidimą „Pažink Kadagių slėnį išradingai“, kurio metu vaikai, pasidalinę į keturias komandas turėjo savarankiškai atlikti įvairias užduotis: išsiaiškinti, kokie gyvūnai gyvena aplink Kadagių slėnį, sukurti ketureilį, sutalpinti kuo daugiau žmonių į asmenukę, paaiškinti, kodėl kadagiai neauga tokie dideli kitose Lietuvos vietose, surinkti po maišą šiukšlių ir daug kitų užduočių. Visa tai reikėjo atlikti komandoje, kūrybiškai  ir kuo greičiau, todėl daugelis po šio žaidimo buvo gerokai sušilę, nors debesys jau dalinosi savo lietumi.

Susipažinę su Kadagių slėniu, nusilakstę, sušilę ir pagerinę komandinio darbo įgūdžius, vykome į kitą unikalią vietą – Dubravos pelkyną, aplink kurį jau daugiau nei pusšimtį metų auga neliečiamas miškas, o pelkėse atsiveria paprastiems miškams nebūdingas kraštovaizdis. Šioje vietoje įrengtais pėsčiųjų takais galėjome vaikščioti virš pelkių ir stebėti neįprastą augmeniją, stengdamiesi nepaslysti ir neįgriūti į pelkes. Komandinio žaidimo apdovanojimai vyko pelkių apsuptyje, o taip pat sveikinome lapkričio mėnesį gimusius. Praalkus pietavome gamtoje – ant laužo keptomis dešrelėmis ir draugiškai dalindamiesi vaišėmis ant stalo.

Prieš pradedant temti, sutvarkėme poilsiavietę taip, kad ji būtų gražesnė nei prieš mums atvažiuojant ir išsiskyrėme dar labiau sustiprinę tarpusavio draugystę bei laukdami ateinančių susitikimų.

Socialinė akcija „Uždek viltį 2014“

„Šventa ir dievota mintis yra melstis už mirusiuosius, kad jie būtų išvaduoti iš […] nuodėmės“ (2 Mak 12, 45–46)

meiles-darbas2Ruduo apmirimo laikas, o lapkričio šventės vainikuoją šį sezoną. Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms kapinės prisipildo gyvybės: čia susitinka giminės ir bendrauja nepažįstami žmonės, kapai skęsta gėlių ir žvakių jūroje. Lietuviams šios šventės labai svarbios, tačiau visada atsiranda paliktų ir apleistų kapelių, kurie primena apie laikinumą ir trapumą, o jautresniam žmogui sukelia liūdesį.

Organizuojant jau tradicine tapusią kapelių tvarkymo akciją „Uždek viltį“ džiaugėmės matydami didžiulę jos prasmę. Katalikui, nekyla klausimų, kodėl reikia su pamaldumu, nepamirštant maišų, grėblio ir žvakelių lėkti į kapus bent per Vėlines – verta turėti draugų Amžinybėje, Šventųjų bendravimo mus moko Bažnyčia. Vis dėlto, kaip socialinei organizacijai mums labai rūpi ir gyvieji. Šia akcija ne tik parodėme pilietiškumą, tvarkydami apleistus ir seniūnijų galvos skausmu tampančius kapelius, bet ir subūrėme jaunas šeimas, jų vaikus, kartu dirbti, bendrauti bei džiaugtis šiuo gyvenimu drauge.

Lapkričio 31 d. rytą „Gerumo rankos” suburta komanda kartu su Žaliakalnio vaikų dienos centro vaikais ir jaunimu patraukė į Eigulių kapines. Akcijoje dalyvavo 15 žmonių, jauniausiam darbininkui tik pusė metų. Susiskirsčius į nedideles grupeles, pavyko ne tik efektyviai tvarkytis, bet ir pabendrauti, uždegus žvakeles kartu pasimelsti už mirusiuosius bei jų artimuosius.

Po darbo, kurį sustabdyti galėjo tik pasibaigusios žvakutės ir šiukšlių maišai, visi kartu nuvykome į Žaliakalnio vaikų dienos centrą, kur mūsų laukė skanutėlės šeimyninės picos.

„Visos mamos moka piešti“

Jei kas sakytų ,,Aš myliu Dievą“, o savo brolio nekęstų,- tasai melagis. Kas nemyli savo brolio, kurį mato, negali mylėti Dievo, kurio nemato. (1 Jn 4, 20)

2014 m. spalio 26 d. Šilainių Šventosios Dvasios parapijos koplyčioje (Milikonių skersgatvis, Kaune) vyko Jaunimo socialinės atsakomybės skatinimo projektas ,,NUGALĖTI BLOGĮ GERUMU“. Šilainių mikrorajono šeimoms VŠĮ ,,Gerumo rankos“ organizavo kūrybines dirbtuves (t.y. lipdymą iš molio) ,,Visos mamos moka piešti“.

VŠĮ ,,Gerumo rankos“ organizuojamame projekte savo patirtimi pasidalinti atvyko dailininkė edukologė Joana Tėvelytė. Į menininkės vadovaujamą paskaitą rinkosi didelis būrys jaunų Šilainių mikrorajono šeimų. Mamos, tėčiai ir jų mažyliai (viso apie 30 dalyvių) darganotą sekmadienio popietę įsikūrė jaukioje koplyčios salėje pasidalinti bendrystės dvasia per kūrybą. Kaip teigia, užsiėmimo vedėja Joana; ,,molis – tai terapijos priemonė, o pats lipdymo procesas – minkyti, lipdyti, gadinti ir vėl iš naujo kurti, suteikia daug gražių ir džiaugsmingų akimirkų. Dirbant su moliu, lengva keisti jo formą, lengva kurti ir griauti. Molis taip pat leidžia sukurti kažką iš nieko, transformuoti, keisti, kurti skirtingas formas. Jis leidžia sukurti konkretų kūrinį, kuris gali simbolizuoti vidines vizijas. Be to, lipdymas iš molio gali būti sociali veikla, būtent lipdydami iš molio, daug kalbamasi tarpusavyje, dalijamasi mintimis, idėjomis.“.

Šeimos buvo paragintos kurti bendrą šeimos angelą, profesionaliai paaiškintas lipdymo procesas, todėl dalyviai nesunkiai tai galėjo pakartoti patys, o vėliau kurį vėliau savo kūrinį galėjo parsinešti ir pasipuošti namus. Iš pradžių, jaunieji menininkai jautėsi nedrąsiai, tačiau neilgai trukus jauki atmosfera šildė širdis ir bendrystės dvasia nepaliko abejingų; kaip mat mažosios dirbtuvėlės užsipildė tėvelių džiaugsmu, girdėjosi vaikų juokas. Visi buvo pakylėti ir maloniai nustebę, jog per tokį trumpą laiką sugebėjo nulipdyti puikius rankdarbius- Šeimos angelus -kiekvieną savaip mielą, nepakartojamą, o svarbiausia visos šeimos kartu sukurtą!  Svarbu pastebėti, kad žmonėms taip dažnai stinga laiko praleisto kartu šeimoje, juolab kažką veikiant kartu, tad VŠĮ ,,Gerumo rankos“ suteikė galimybę tai įgyvendinti jaukioje aplinkoje. Ši meninė kūryba, tiek mažam, tiek vyresniam leido pasijusti reikalinga mažos Šilainių bendruomenės dalimi.

VŠĮ ,,Gerumo rankos“ nariai ir savanoriai užsiėmimo metu kvietė visus vaišintis arbata ir saldžiais užkandžiais. Visą užsiėmimą vainikavo susitikimas su tikruoju mūsų ,,puodžiumi“ –Viešpačiu Šventose jaunimo Mišiose Šventosios Dvasios bažnyčioje.