Tikslinė grupė
Kalėjimai Lietuvoje
Nors viešojoje erdvėje apie tai kalbama mažai, tačiau Lietuva pagal kalinių skaičių - viena iš pirmaujančių valsybių Europos Sąjungoje. Šimtui tūkstančių gyventojų mūsų valstybėje tenka 190 kalinių. Daugiau – tik Slovakijoje. Dar daugiau kalinių turi jau ne Europos Sąjungos valsybės - Rusija, Turkija, Azerbaidžanas, Sakartvelas.
Kaip būtų galima šią situaciją keisti? Pirmiausia, reikėtų ženkliai gerinti kalinių reintegraciją į visuomenę, kuri šiuo metu - daugiau formalaus pobūdžio. Savivaldybės skiria vienkartines išmokas, suteikia reikalingus kontaktus, tačiau ilgalaikės ir tikslingos paramos, siekiantiems sėkmingai sugrįžti į visuomenę - trūksta. Prie viso to prisideda ir daugybė paplitusių stereotipų, kurie dažnai neatitinka tikrovės.
Daug noro ir energijos
Vienas labiausiai paplitusių įvaizdžių, su kuriais tenka susidurti – kalintieji neturi pakankamai noro ir motyvacijos, nesugeba siekti savo tikslų. Tačiau realybėje noro ir energijos netgi gali būti per daug. Užtenka viena kartą pažaisti krepšinį, kad pajaustum kiek daug noro ir jėgų yra įdedama į kiekvieną veiksmą aikštelėje. Daugelis nuteistųjų taip pat reguliariai sportuoja - jų forma puiki. Jie geba ne tik energingai, bet ir protingai žaisti krepšinį, futbolą, tinklinį, kitus žaidimus.
Dideli gebėjimai
Neretai manoma, kad kalintieji nepasižymi jokiais didesniais gabumais. Pats nusikaltimas dažnai suprantamas, kaip menkų sugebėjimų išraiška, nemokėjimas įsitvirtinti gyvenime kitiems priimtinu būdu. Tačiau būnant kartu su jaunuoliais, galima greitai pastebėti, kad daugelis jų yra talentingi ir gabūs pačiose įvairiausiose srityse. Tai ypač atsiskleidžia meninių užsiėmimų metu – daugelis geba smulkiai ir subtiliai dekoruoti stiklą, įsijausti į pasirinktą vaizduoti motyvą. Didelį įspūdį palieka ir tai, jog tarp kalinių yra net tokių, kurie siuvinėja - pamačius jų darbus norisi vis iš naujo klausti, ar tai tikrai jų kūriniai?
Džiaugsmas sunkiose situacijose
Keletą dienų praleidus Tardymo izoliatoriuje galima pastebėti, kaip jame laiką leidžiantys jaunuoliai moka džiaugtis įvairiais, net mažais dalykais. Galbūt todėl, kad čia jaučiamas trūkumas sukuria atmosferą, kurioje žymiai labiau yra vertinama tai, kas laisvėje mums taip įprasta. Taip pat čia esantys jaunuoliai į pataisos namus pakliūna pirmą kartą ir juose dar labai daug jauniems žmonėms būdingos energijos ir entuziazmo, kurio neatima ir įkalinimo įstaiga. Jie geba džiaugtis viskuo – nuo picos, kuria visi kartu dalinamės dienai einant į pabaigą iki prancūziško filmo, kurio kalbos nesupranta.
Nedėkingumas?
Dar vienas plačiai paplitęs įsivaizdavimas apie kalinius ar kitus visuomenės paribyje atsiduriančius žmones yra jų nedėkingumas, negebėjimas vertinti jiems skiriamo laiko. Tačiau ir čia daugeliu atveju yra visai priešingai. Į mano atmintį itin įsirėžė jaunuolių padėka už praėjusios vasaros stovyklą. Jau valgant uždarymo tortą, į priekį išėjo Olegas ir visų vardu padėkojo už stovyklą, padovanodamas savanoriams savo piešinį - itin realistiškai ir smulkiai pavaizduotą rožę su prierašu „Ačiū!“. Matant tokį darbą, iš tiesų, sunku patikėti, kad tai kalinčio jaunuolio pastangų rezultatas. Tačiau tai - tik dar vienas įrodymas, kad kaliniai moka rodyti dėkingumą, o į kalinimo įstaigą patenka ne dėl gabumų stokos.
Savanoriavimo galimybė
Neretai palikę pataisos namus jaunuoliai po kelių metų čia vėl sugrįžta, nes nepritampa visuomenėje. Į norinčius įsidarbinti jaunuolius dažnas darbdavys žvelgia su nepasitikėjimu, o socialinis į laisvę išėjusiųjų ratas taip pat dažniausiai būna susijęs su kriminaliniu pasauliu.
Prie šios situacijos gerinimo ypač prisidėti galėtų didesnis visuomenės įsitraukimas į savanorystę įkalinimo įstaigose. Galimybių čia - tikrai gausu. Lietuvoje veikiantys pataisos namai yra atviri savanoriams. Pavyzdžiui, Kaune veikiantis Tardymo izoliatorius - nepilnamečių pataisos namai nuolat ieško žmonių, kurie galėtų mokyti anglų kalbos, vesti įvairius sportinius, pažintinius ar kultūrinius užsiėmimus.
Ypač jaunuolius domina savo srityje daug pasiekę, įvairia patirimi galintys pasidalinti žmonės. Viena įspūdingiausių šios vasaros stovyklos akimirkų - profesionalaus krepšininko, žaidžiančio Utenos „Juventus“ komandoje, Gintauto Matulio apsilankymas. Žaidėjas ne tik pasidalino savo patirtimi krepšinio aikštelėje, bet ir už aikštės ribų - kas motyvuoja kiekvieną dieną siekti savo tikslų ir tapti geresniu, kaip pasirinkti profesiją, kas jo gyvenime jam teikia daugiausiai džiaugsmo ir pan. Krepšininkas taip pat dalinosi įspūdžiais iš šią vasarą užimtos antrosios vietos 3x3 FIBA pasaulio čempionate Antverpene – istorinio pasiekimo Lietuvos krepšiniui.
Galiausiai, tai, kas palieka didžiausią įspūdį ir skatina vis iš naujo sugrįžti - tai su kaliniais patiriamas bendrystės jausmas. Kartais, iš tiesų, būna sunku patikėti, kad su nuteistaisiais gali būti taip lengva bendrauti. Galbūt dėl to, kad čia esantys neapsimetinėja, o yra tokie, kokie yra. Ši savybė - visada traukia, dėl to laikas, praleistas su nuteistaisiais tam, kuris lankosi pataisos namuose, dažnai tampa dideliu atradimu.